pergyventi

pergyventi
pérgyventi, pergyvénti 1. žr. išgyventi 8: Mūsų tauta ne kartą pergyveno karo nešamus gaisrus, žmonių žudynes ir kitas nelaimes A.Vencl. Bet dar karščiau už tik ką pergyventą nesmagumą jį slėgė mintis, kad šitaip su juo atsitinka jau nebe pirmą kartą J.Balt. Morta pergyveno sunkų abejojimų ir tamsaus nežinojimo metą A.Vencl. Tokios baimės jam dar niekad neteko pergyventi! rš. Kiek aš savo amžiuj pérgyvenus (kiek visko mačius, patyrus)! Prn. 2. tr. iškentėti, išlaikyti: Pérgyvena žmogus bėdą Ds. 3. tr., intr. gyventi kurį laiką, išgyventi: Tiek gyvenimo pérgyvenau Lp. Pérgyvenau aš ten ilgai J. Gražiai pergyvénti visą gyvenimą Sdk. Kaip jis su jąja galės nesimušęs amžių pérgyventi! J.Jabl. Nubrazdėjęs į Valakų žemę ir pergyvenęs penkerius metus M.Valanč. 4. tr. gyventi ilgiau už kitą: Tėvai vaikus pergyveno Lš. Do ji ir dukterį pergyveñs Slm. | prk.: Jeigu dorovinė masės sąmonė paskelbia tam tikrą ekonominį faktą neteisingu, tai tas yra įrodymas, kad šis faktas pats save pergyveno (sov.) rš. ^ Sveikatą pergyvena, o lokamstvos nepergyvena (sveikatos netenka, bet vis dar gobšus) Pc. 5. refl. pasidaryti nebetinkamam, suvartotam: Akėčkuoliai dar būt geri, ale balžienos persigyvenę Srv. 6. žr. išgyventi 6: Duok arklį pargyvent žemę Krtn. Nepárgyvena gerai žemės apačią, ir paliekta žemė bildanti Šts. \ gyventi; apgyventi; atgyventi; dagyventi; įgyventi; išgyventi; nugyventi; pagyventi; pargyventi; pergyventi; pragyventi; prigyventi; sugyventi; užgyventi

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pergyventi — pérgyventi vksm. Pérgyvenome sunkiùs kãro metùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apgyventi — tr. 1. įleisti į namus gyventojus; įsikurti tam tikroje vietoje: Apgyvenkime šituos namus Š. Apgyvenus kone dvigubą žemės plotą A1883,3. | Mūsų katinelį turbūt jau kas nors apgyvẽno – kelinta diena kaip nebsirodo Grg. | refl.: Atvažiavęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmąstyti — tr. K apgalvoti, apsvarstyti: Visi suprato, kad šitie žodžiai buvo apmąstyti, pergyventi ir išsiveržė iš pačios širdies rš. Reikia, kad jisai būtų vartęs ir apmąstęs raštus bent Šleicherio ir Kuršaičio J.Jabl. Čia galėjusi būti apmąstyta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apturėti — apturėti, àpturi, ėjo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgyventi — 1. tr., intr. gyventi kurį laiką; baigti gyventi: Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį, laikas vietą užleisti vaikams Mair. Atgyvenaũ aš, t. y. jau aš ten nebgyvensiu J. Neateik, mudu jau atgyvẽnova (baigėme bendrai gyventi) Skr. | refl.: Jau su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dagyventi — ×dagyventi (hibr.) intr. gyventi iki kurio laiko, prigyventi: Dagyvensma lig mirties visi Užp. gyventi; apgyventi; atgyventi; dagyventi; įgyventi; išgyventi; nugyventi; pagyventi; pargyventi; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gyventi — ( ęti), ẽna, ẽno 1. intr., tr. gyvam būti, egzistuoti: Mums kasdien prasmingiau vis gyventi rš. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau (sov.) sp. Gyventi taip malonu! P.Cvir. Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? S.Nėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgyventi — 1. intr. gyventi, praleisti kurį laiką: Išgyveno Agnieška su juo trisdešimt metų P.Cvir. Taip jie išgyveno visą mėnesį P.Cvir. Ne visi medeliai iššalo, kiti išgyvẽno [per žiemą] Ėr. Mudu su motina ištisus metus išgyvenome visiškai vieni rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išnešioti — tr. 1. J po vieną, po truputį išnešti, išgabenti: Vyras vežimu tiek iš namų neišveža, kiek žmona gali išnešioti I.Simon. Ar vilkai juos taip išnešiojo iš alinės? Žem. Išnešiojamoji prekyba TTŽ. ^ Kad tavo kaulus šunys išnešiotų! KrvP(Rs). | refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kraupus — kraupùs, ì adj. (4) 1. MŽ, R, K, LsB258, BŽ459, Jn, J bailus, baikštus, bukštus; greit bijantis: Jis toks kraupus, kad vakare bijo išeiti Svn. Kraupus įnamys Mair. Ir šitą afektą nekraupios meilės jau be abejojimo anuo metu tavip buvo pradėjęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”